Ką galima patirti Maroke per 10 dienų? I dalis👳‍♀️

Marokas – viena tų šalių, kuri vilioja viskuo: ryškiomis spalvomis, egzotiškais kvapais, istorinių miestų labirintais, berberų kultūra ir, žinoma, paslaptinga Sacharos dykuma.

Dešimt dienų tokioje šalyje gali atrodyti kaip lašas jūroje. Juk tai valstybė, kurioje susipina šimtmečių istorija, Rytų ir Vakarų kultūros, kalnai bei jūra... Kai keliauju, šalį noriu pažinti kuo išsamiau, todėl joje dažniausiai praleidžiu ne savaites, o mėnesius. Tačiau šį kartą turėjau tik dešimt dienų.

Bet gal tikrai – viskas priklauso ne nuo to, kiek laiko turi, bet nuo to, kaip jį išnaudoji?

Dalinuosi, ką patyriau Maroke. Viliuosi, įspūdžiai įkvėps ir tave užsimesti kuprinę ant pečių bei leistis į dar vieną nuotykį!

Marakešas – 3 dienos 🏜️

Jei Marokas būtų spalvinga ir magiška „Tūkstančio ir vienos nakties“ pasaka, tai Marakešas – ryškiausias, kvapniausias ir triukšmingiausias jos skyrius. Ir, kiek teko kalbėtis su vietiniais, – daugelio mėgstamiausias! 

Marakešo širdis – legendinė Jemaa el-Fnaa aikštė. Dieną čia buriasi sulčių prekiautojai ir kiti pardavėjai, kurie kartais produktus bando įsiūlyti ne pačiais gražiausiais būdais. Naktį aikštė tampa gyvačių kerėtojų, beždžionių dresuotojų (ech, kaip man šių gyvūnų gaila!) sambūrio vieta bei didžiausiu lauko restoranu po atviru dangumi. Aikštėje ima kilti dūmų stulpai – tai ženklas, kad kepamos sultingos avienos iešmai, garuoja troškiniai ir plikoma arbata. Kai kurie prekeiviai, norėdami patraukti dėmesį, dainuoja: prisižiūrėti ir patirti galima daug ko.

Marakešo turgus. Pasiruošk derėtis! 💰

Iš aikštės nesunku pakliūti į Marakešo turgų, dar vadinamą souku. Tai tikras labirintas, kuriame galima rasti viską, ko tik širdis geidžia: nuo odinių rankinių iki sidabrinių papuošalų, nuo prieskonių iki kilimų, kurių dydis toks, kad galėtum jais užkloti visą svetainę. Jei čia užklysi be plano, tikėtina, kad praleisi kelias valandas... ir prisipirksi to, ko tau visai nereikėjo. 😃

Pirmas dalykas, kurį reikia žinoti apie Marakešo turgų: kainos retai kada būna galutinės. Nori įsigyti pigiau? Derėkis. Patarčiau žiūrėti į tai kaip į žaidimą, ritualą, vietinės kultūros dalį. Prekių kaina galima nusiderėti netgi tris kartus. Jei pardavėjas pradeda nuo 500 dirhamų už odinį krepšį, tikėtina, kad reali jo vertė yra apie 150. Padeda taisyklė: jei nesi tikras, ar kaina gera, – apsimesk, kad eini lauk. Labai dažnai pardavėjai sustabdo ir pasiūlo geresnį pasiūlymą. 

Vienoje iš gatvelių aptikau užrašą „Massage – 3 euros“. Skamba kaip puikus deal'as, ar ne? Jau susigundžiau pabandyti, bet prisistatęs vyras gestikuliavo įtartinai entuziastingai, o tada... prasitarė, kad tas masažas truks 5 minutes. 😃 Kažkaip noro pasimėgauti ir nebeliko.

Ką dar galima aplankyti? 🙌

•    Marakešas garsėja Majorelle sodais. Lyginant su Jemaa el-Fnaa triukšmu, turgų šurmuliu ir „I like you… aha aha…!“ skambesiu naktiniame turguje, galima sakyti, jog čia tvyro ramybė. Majorelle sodai mena dar XX a. pradžią, kai prancūzų dailininkas Jacques Majorelle pasistatė menininko dirbtuves ir suprojektavo sodą norėdamas, kad šis atrodytų kaip gyvas paveikslas. Jacques Majorelle sukūrė ryškų mėlynos spalvos atspalvį, dabar žinomą kaip „Majorelle mėlyna“, kuriuo nudažė savo vilą ir sodo elementus. Majorelle taip mylėjo šią vietą, kad, sakoma, kiekvieną dieną glostydavo savo augalus.

Po Jacques Majorelle mirties 1962 m. sodai buvo apleisti. 1980 m. mados dizaineris Yves Saint Laurent ir jo partneris Pierre Bergé įsigijo sodus ir juos atnaujino, išsaugodami originalią viziją. Štai kodėl vaikščiojant tarp bambukų, palmių ir kaktusų, galima aptikti ir mažytį memorialą garsiajam dizaineriui. 

SVARBU: žmonių, norinčių pasigrožėti sodais, nors vežimu vežk, todėl bilietus patartina įsigyti iš anksto. Kelionės metu sutikau ne vieną žmogų, kuris bilietus norėjo nusipirkti vietoje ir... iš ten išėjo nieko nepešęs. Lankytojų srautas išties didelis, tad pasirūpink, kad turėtum gerą patirtį. 

•    Kutubijos mečetė. Jei Marakeše reikėtų rasti orientyrą, tai neabejotinai būtų Kutubijos mečetė. Ją galima matyti iš beveik bet kurios miesto vietos – jos 77 metrų minaretas kyla virš visų raudonų Marakešo pastatų. Bet štai kur įdomioji dalis: tai ne pirmoji šioje vietoje pastatyta mečetė. Pirmąją pastatė neteisingai – nesuderino jos su Mekos kryptimi! Taip, būtent – klaida statybose reiškė, kad teko sugriauti jau stovinčią mečetę ir statyti naują, kad tik viskas būtų pagal islamo tradicijas. Dabar ši mečetė yra viena iš gražiausių visame Maroke, tačiau, deja, turistai į jos vidų nėra įleidžiami. Mečetės sienos puoštos sudėtingais geometriniais raštais, o jos didingas minaretas buvo pavyzdys garsiajai Sevilijos „Giralda“ varpinei Ispanijoje. Mečetę juosia didžiuliai sodai, kuriuose gali rasti apelsinmedžių, palmių ir fontanų – tai vieta, kurioje akimirkai gali pabėgti nuo intensyvaus miesto ritmo. Ir čia, šioje ramybės oazėje, kur aplinkui vaikštinėja katinai, dar tyko vietiniai sausainių prekeiviai – tikri meistrai savo amato. 

Vaikštinėji aplink mečetę, gėriesi architektūra, bandai įsivaizduoti, kaip čia atrodė prieš 800 metų, kai staiga pasirodo vietinis su krepšeliu pilnu sausainių. Šypsosi, atkiša ranką su sausainiu ir sako: „Dovana! Specialiai tau, drauge!“

Žinoma, paimi. Dar ir draugei pasiūlo. Atsikąst liepia. O tada... „Stop! Dovanojau vieną, o ne du!“, – išgirsti, ir juokas nebeima.
Supranti, kad įsipainiojai į visiškai nelogišką, bet genialiai surežisuotą situaciją. Pardavėjas prašo susimokėti už antrą sausainį, nes gi „vieną daviau dovanų, bet antrą jau jūs paėmėt!“. O kadangi abu paragavot, argumentas „grąžinsiu“ jau nebegalioja. Taigi geriau ir to vieno sausainio neimkit. 😃

•    Na ir kaip be vienos prabangiausių ir įspūdingiausių vietų visame mieste – Bahios rūmų? Bahia rūmai buvo pastatyti XIX a. didžiajam viziriui Si Moussa, bet tikrasis jų klestėjimas prasidėjo, kai valdžią perėmė jo sūnus Ba Ahmedas. Didžiuliuose rūmuose gyveno ne tik jis, bet ir jo keturios oficialios žmonos bei kelios dešimtys meilužių. Rūmuose yra daugiau nei 160 kambarių. Drožinėti lubų raštai, spalvotos mozaikos, marmuro grindys, kiemai su fontanais – viskas alsuoja prabanga. Bet yra viena paslaptis: kadangi niekas tiksliai nežino, kam kurie kambariai priklausė, dabar kiekvienas gali įsivaizduoti savo versiją.

•    Ką rekomenduoju išbandyti dar? Ogi vietinį hamamą! Jei norite ne tokios intensyvios patirties, siūlau rinktis kiek prabangesnį – jame nušveičia ne taip stipriai. 

Hamamas Maroke – tai ne tik vieta nusiprausti, bet ir ritualas, tradicijos. Pirmiausia reikia nusirengti ir įeiti į bendrą patalpą su kitomis moterimis. Ten perlieja karštu vandeniu, o tada prasideda įdomioji dalis – prieina teta su šiurkščia pirštine (kessa) ir šveičia taip, lyg būtumei bulvė. :D Ištrenka galvą, leidžia kiek pagulėti, dar kartą perlieja vandeniu ir nuveda į 1 val. trukmės masažą, kuriame jau galima atsipalaiduoti iš tikro... Rekomenduoju!

Ačiū, kad skaitėte, pirma dalis jau į pabaigą. Toliau keliausim į surferių-hipsterių rojų laikomą mažą miestelį Taghazout bei nakvosime dykumoje. Nepraleiskit nuotykių!

Daugiau istorijų su vaizdais: IG @ausrinekeliauja