Aleksandrija – tai miestas, kuriame praeitis ir dabartis susilieja į unikalų kultūrinį peizažą. Įkurtas 331 m. pr. Kr. Aleksandro Makedoniečio, šis Egipto šiaurėje, Viduržemio jūros pakrantėje įsikūręs uostamiestis iškart tapo ne tik prekybos centru, bet ir tikrų tikriausia intelektualine sostine. Šiandien Aleksandrija žavi keliautojus savo kosmopolitiška dvasia, senovės istorijos fragmentais ir moderniu gyvenimo ritmu.
Aleksandrija gimė kaip Aleksandro Didžiojo vizijos dalis – jis norėjo sukurti miestą, jungiantį graikų ir egiptiečių pasaulius. Vos po kelių šimtmečių ši vieta tapo viena svarbiausių helenistinio pasaulio sostinių. Čia veikė garsioji Aleksandrijos biblioteka, laikyta didžiausiu senovės žinių lobynu. Nors ji buvo sunaikinta, jos simbolis iki šiol įkvepia mokslininkus ir keliautojus.
Dar vienas miesto stebuklas – Aleksandrijos švyturys Farose, laikytas vienu iš septynių pasaulio stebuklų. Jo aukštis, pasak istorinių šaltinių, siekė net apie 120–140 metrų. Švyturys rodė kelią jūreiviams beveik tūkstantį metų, kol galiausiai sugriuvo po žemės drebėjimų. Šiandien jo vietoje stovi Kaitbėjaus fortas, pastatytas XV a., kuris ir pats tapo viena lankomiausių miesto vietų.
XXI a. Aleksandrija vėl tapo mokslo simboliu. 2002 m. atidaryta „Bibliotheca Alexandrina“ – šiuolaikinė tarptautinė biblioteka, įkvėpta senosios legendos. Šis modernus architektūros kūrinys su stiklo ir granito fasadu atrodo lyg saulės diskas, kylantis iš jūros. Viduje telpa milijonai knygų, o kartu veikia muziejai, planetariumas ir tyrimų centrai. Tai vieta, kurioje istorija susitinka su ateitimi.
Aleksandrija nuo pat pradžių buvo daugiakultūris miestas. Graikų, romėnų, egiptiečių, žydų, arabų ir vėliau europiečių bendruomenės čia paliko savo pėdsakus. XIX–XX a. miestas klestėjo kaip kosmopolitiškas centras, kurį formavo italų, prancūzų ir graikų kolonijos. Šiandien vaikštant miesto gatvėmis galima pajusti šią kultūrinę įvairovę – nuo kavinėse patiekiamos kavos iki architektūros, kurioje dera neoklasikiniai ir islamiški elementai.
Aleksandrijos pakrantė driekiasi dešimtis kilometrų. Nors miestas yra didelis ir triukšmingas, jūros ošimas suteikia jam ypatingo žavesio. Populiariausias pasivaikščiojimų takas yra „Corniche“, vingiuojantis palei Viduržemio jūrą. Čia vietiniai ir turistai renkasi vakarais stebėti saulėlydžių, ragauti gatvės maisto ar tiesiog mėgautis gaiva po karštos dienos. Vasarą Aleksandrijos paplūdimiai prisipildo gyvybės – šeimos, jaunimas ir žvejai kuria šurmulį, kuris primena tikrąjį Egipto kasdienybės pulsą.
Aleksandrijos klimatas yra tipiškas Viduržemio jūros pakrančių miestams – vyrauja švelnios, lietingos žiemos ir karštos, sausos vasaros. Žiemos mėnesiais (gruodžio–vasario laikotarpiu) vidutinė temperatūra siekia apie 17–18 °C, o kritulių iškrenta daugiausia – tai laikoma lietingiausiu metų sezonu. Vasarą (birželį–rugsėjį) termometro stulpeliai pakyla iki 27–28 °C, tačiau karštis nėra toks alinantis kaip kitose Egipto vietose, nes gaivos suteikia jūra. Lietaus vasarą beveik nebūna, todėl oras būna sausas ir saulėtas. Ruduo ir pavasaris čia labai malonūs – vidutinė temperatūra išlieka tarp 21–25 °C, o oras tinkamas tiek pažintinėms ekskursijoms, tiek pasivaikščiojimams pakrantėje. Dėl tokio klimato Aleksandrija visus metus išlieka patraukli tiek vietiniams, tiek keliautojams.
Be Kaitbėjaus forto ir bibliotekos, Aleksandrija saugo ir kitus istorinius perlus. Kom el Shoqafa katakombos – viena svarbiausių romėnų laikų nekropolių Egipte. Jos garsėja tuo, kad čia susipynė egiptietiškos ir graikiškos-romėniškos laidojimo tradicijos. Kitas įspūdingas paminklas – Pompėjaus kolona, iškilusi daugiau nei 25 metrus į aukštį. Nors jos pavadinimas klaidina (ji neturi ryšio su Romos karvedžiu Pompėjumi), ši kolona liudija apie svarbią Aleksandrijos reikšmę Romos imperijoje.
Ne mažiau svarbūs ir muziejai: Aleksandrijos nacionalinis muziejus pasakoja miesto istoriją nuo faraonų laikų iki šių dienų, o Graikų-romėnų muziejus supažindina su helenistiniu paveldu. Įdomu ir tai, kad po jūra, netoli miesto krantų, archeologai atrado nuskendusių Aleksandrijos dalių. Tai primena, kad didelė miesto istorijos dalis vis dar slypi jūros gelmėse.
Šiandien Aleksandrija yra antras pagal dydį Egipto miestas ir svarbiausias šalies jūrų uostas. Čia gyvena apie penkis milijonus žmonių. Miestas išlaiko savo akademinę dvasią – čia veikia universitetai, tyrimų institutai ir kultūros centrai. Tuo pačiu tai ir modernus miestas su prekybos centrais, restoranų tinklais bei gyvu naktiniu gyvenimu.
Visgi, Aleksandrija skiriasi nuo Kairo – ji yra ramesnė, arčiau jūros, su daugiau europietiškos dvasios, todėl ji dažnai vadinama Egipto langu į Viduržemio jūrą.
Šis miestas – tai ne tik istorijos vadovėlių pavadinimas ar senovės legendos. Tai gyvas istorijos liudijimas, kuris per daugiau nei du tūkstančius metų išlaikė savo svarbą ir žavesį. Čia susilieja Viduržemio jūros ramybė, rytietiškas šurmulys ir helenistinės kultūros aidai. Kiekvienas, kas atvyksta į Aleksandriją, atranda ne tik praeitį, bet ir šiandieninę Egipto dvasią – tai patirti galite ir Jūs!
Kelionių tinklaraštininkė ir kelionių entuziastė, sukaupusi didelę patirtį tyrinėjant skirtingus pasaulio regionus. Ji dirbo kaip nepriklausoma kelionių gidė Azijoje, kur vedė keliautojus per įvairias šalis ir padėjo pažinti vietinę kultūrą bei autentiškas patirtis.
Savo kelionių įžvalgomis Evelina dalijasi tinklaraštyje ir tarptautiniuose portaluose – ji rašo straipsnius apie keliones tokiems leidiniams kaip „Lonely Planet“. Jos turinys orientuotas į įkvepiančias istorijas ir praktiškus patarimus.